2017-02-01

Kategorija: 2016-2017 m.m.
Paskelbta: Ketvirtadienis, 2017 vasario 09 08:49
Autorius Administratorius
Peržiūros: 430

   Nors už lango žiema, norisi prisiliesti prie kažko žemiško, minkšto. Tad su antrokais apsilankėme Lomenių kaime esančioje „Molio virtuvėje“, bei susipažinome su molininke Kristina Zezerskiene. Dalyvavome edukacinėje veikloje.

   -Lipdyti gera, - sakė ji. Lipdyti dera ir mažiems ir dideliems. Lipdyti gera ir vienam,  ir su draugais (kaip daro mano draugai, pažįstami, bičiuliai ir sutiktieji). Lipdyti galima mano dirbtuvėje ( ji padalinta į dvi dalis: viena man, kita pusė - mums/Jums visiems:))
   Lipdyti naudinga - mažiems ir dideliems pirštukams. Molis degamas krosnyje apie 1000 laipsnių karštyje. Toks karštas su replėmis traukiamas iš krosnies ir merkiamas į raugą. Merkiamas ir ištraukiamas.

Kai ištrauki - čirškia, kepa, dūmina taip, kad net graužia akis....skleidžia kepamos naminės duonos kvapą.

Raugas, rūgštis, ne taip jau ir nekalta. „Nukanda“ molį įvairiom spalvom ir raštais. „Užakina“ molio poras-„nuglazūruoja“. 

Todėl ir mes, išklausę pasakojimo, susipažinę su molio savybėmis, ėmėmės darbo. Molį minkėm, kočiojom, kol nulipdėm sugalvotus daiktus.Tačiau visi turėjome nulipdyti po paukštelį. Vėliau kai jie bus išdegti krosnyje ir nuglazūruoti, apsigyvens mūsų klasėje, o kai ketvirtoje klasėje teks iškeliauti, jie išskris kartu su mumis.

Vyr. mokytoja Vilija Demjanovienė